2016-11-25 Liana Mogišaitė „Kuo nemėgstami darbai yra pranašesni už mėgstamus“

Norint kuo efektyviau išnaudoti darbo laiką, patartina naudotis 20:80 taisykle – pirmiausiai reikia išsigryninti 20% darbų, kurie sukuria 80% vertės. Jei vadovas darbuotojams tinkamai išaiškins, kas vertei daugiausiai turi įtakos, tokioje įmonėje efektyvumas bus gerokai didesnis. Nors kiekvieno darbdavio siekiamybė rasti tokių darbuotojų, kurie patys atsakingai atliktų visus darbus, tačiau kartais žmonės pasiklysta užduočių jūroje ir imasi ne tų, kurios reikalingiausios.

Ir nors konsultantai rekomenduoja vadovams nešnairuoti kiekvienam darbuotojui pro petį sekant, ką jis daro, o darbų prioritetus leisti susidėlioti patiems, tačiau bendros nuostatos, kas įmonei yra svarbiausia, turi būti aiškios ir visiems žinomos.

Priklauso nuo tikslų

„Taisyklė, kuomet išsigryninama penktadalis darbų, kurie sukuria net 80% vertės, yra labai veiksminga. Tačiau tik tuo atveju, jei darbuotojai žino, kokie tie darbai ar užduotys yra. Kai seminarų dalyvių paprašau įvardinti, kas jų veikloje yra svarbiausi darbai, dažnai žmonės suglumsta. Nes jie net nežino įmonės tikslų. Kad kiekvienas verslas stengiasi uždirbti pinigų, kiekvienam aišku. Bet kaip padaryti, kad tie pinigai būtų uždirbami, čia jau atsiranda klaustukų“, – pasakoja Liana Mogišaitė, Mokymo ir įgūdžių ugdymo centro direktorė, konsultantė.

Tad kuo labiau išvystyta įmonės kultūra, kuo aiškiau darbuotojams išaiškinta, kur verslas eina, kokie jo tikslai, tuo žmonėms paprasčiau suvokti, kokie darbai yra svarbiausi.

Vis dėlto net žinant, kad vienas darbas yra svarbesnis už kitą, ne kiekvienam sekasi būtent nuo jo pradėti darbo dieną.

Žmogiškoji prigimtis

„Ir tai nieko nuostabaus, nes žmogiškoji prigimtis yra tokia, kad tai, kas sunku, nepatinka, nesuteikia džiaugsmo ar galų gale yra nuobodoka, linkstama nustumti kuo toliau – gal net rytojui. Tačiau galima rasti būdų, kaip imtis tų darbų ilgai neatidėliojant“, – sako konsultantė.

„Tokiu atveju verta nusistatyti žadintuvą, kad šis po 10 minučių nuskambėtų. Dažnai paaiškėja, kad per tą 10 minučių žadėtas darbelis net nepradėtas daryti. Tada žadintuvas nuskamba vėl, o ar pradėta kažkas daryti? Tuomet jau trauktis nebėra kur: pamatoma, kiek laiko yra iššvaistoma prisidengiant tuo, kad nemalonaus darbo bus imtasi po kelių minučių. Tad verčiau padaryti jį iš karto, o tada jau atlikti kitas užduotis“, – pataria p. Mogišaitė.

Konsultantė atkreipia dėmesį dar į vieną dalyką – nemėgstamų darbų bus imtis lengviau tuomet, jei juose darbuotojas įžvelgs naudą sau.

„Būtent reikia galvoti šiek tiek egoistiškai – ką gausiu aš pats darydamas tokią užduotį? Atsakymas paprastas: jei mėgstami darbai leidžia mums išlaikyti savo kompetenciją, tai nemėgstami – įgyti naujų įgūdžių arba ugdyti kokias nors savybes. Pavyzdžiui, jei tenka rašyti ataskaitą, vadinasi, taip yra ugdoma kantrybė“, – teigia pašnekovė.

Vis dėlto tai nereiškia, kad dieną būtinai reikia pradėti nuo nemėgstamų ar sunkiausių darbų. Jei minėta ataskaita yra tik formalumas, ją drąsiai galima kelti į darbų sąrašo galą. Arba perkalbėti su vadovu, ar ta ataskaita tikrai tokia reikalinga ir kuria įmonei vertę.

Liana Mogišaitė
Andragogė-praktikė, konsultantė
Mokymo ir įgūdžių ugdymo centras
www.miuc.lt

Straipsnis internete: http://vz.lt/smulkusis-verslas/2016/11/19/kuo-nemegstami-darbai-yra-pranasesni-uz-megstamus#ixzz4QZtFW7og